LITGAS: Azija didina pasaulio dujų kainas

Šiemet per tris ketvirčius pasaulinės dujų kainos ir toliau augo. Tai lėmė ne tik pasaulinis ekonomikos augimas, bet ir nemažėjantis Azijos valstybių suskystintų gamtinių dujų (SGD) apetitas. Iš senojo žemyno į Aziją pakrypę importo srautai lėmė ir Europos dujų kainų indekso kilimą.


Šiais metais SGD importas toliau didėjo: preliminariais ICIS duomenimis, per devynis šių metų mėnesius jis sudarė 231,72 mln. tonų SGD – apie 8 proc. (17,45 mln. tonų SGD) daugiau nei 2017 m. sausį-rugsėjį. Kaip ir praėjusiais metais, tolimesnio SGD rinkos augimo liūto dalį atsiriekė Kinija – per devynis šių mėnesius ji importavo 11,5 mln. tonų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

 

Didelis SGD importo augimas šiais metais buvo pastebimas ir kitose Azijos šalyse, – Pietų Korėjoje (4,3 mln. tonų SGD), Indijoje (2,7 mln. tonų SGD) bei Pakistane (2,1 mln. tonų SGD). Pastarųjų šalių SGD importą skatino ribota bazinių energetinių žaliavų pasiūla – tokių kaip branduolinės energijos arba anglies, taip pat dujinės generacijos plėtra bei neįprastai karšti orai vasaros metu.

 

Konkrečiai Pakistane SGD importo poreikį augino padidėję SGD importo pajėgumai. Šiuo metu Pakistane veikia dvi FSRU tipo jėgainės, pradėjusios veiklą 2015 m. kovo mėnesį ir 2017 m. lapkričio mėnesį. Planuojama, per artimiausius penkis metus paleisti dar tris tokio tipo SGD projektus, jeigu ambicingų planų neribos šalies reguliaciniai ir infrastruktūriniai trikdžiai.

 

Kinijos apetitas auga

 

Kinijos SGD importas išlieka stiprus jau antrus metus iš eilės. Per devynis šių metų mėnesius Kinija importavo 36,75 mln. tonų SGD, arba tik 1,25 mln. tonų SGD mažiau nei per visus 2017 m. Be griežtos aplinkosauginės politikos, pastaruosius dvejus metus vykdomos Kinijoje, įspūdingą šalies 45 proc. SGD importo augimą skatino šiais metais stipriai išaugę SGD išdujinimo pajėgumai (+10 mln. tonų SGD) bei nauja požeminė gamtinių dujų saugykla. „Platts“ agentūros duomenimis, tokiu tempu bendras šių metų SGD Kinijos importas gali viršyti 50 mln. tonų SGD. Šis skaičius yra reikšmingas tuo, kad šiais metais Kinijai papildomą SGD poreikį nemaža dalimi reikia padengti momentiniais SGD kroviniais nedidinant kontraktinio kiekio. „Platts“ agentūra vertina, kad tai gali sudaryti apie 7,5 mln. tonų SGD, arba apie 100 momentinių SGD krovinių per metus. Pastarasis Kinijos fenomenas yra vienas iš pagrindinių fundamentalių veiksnių, keliančių SGD kainas pasaulyje.

 

Einamuoju šių metų periodu momentinių SGD krovinių kainos Azijos regione buvo net 35 proc. aukštesnės, palyginti su tuo pačiu periodu praėjusiais metais. Vidutinė 2018 m. trijų ketvirčų kaina imtinai siekė 27,5 Eur/MWh, o 2017 m. atitinkamu periodu – 20,4 Eur/MWh. Be abejonės, SGD brangimą lėmė ir padidėjęs kitų šalių SGD poreikis, bei ženkliai augusios anglies bei žaliavinės naftos kainos pasaulinėje rinkoje. Pastarųjų žaliavų kainų augimas jau kelis metus iš eilės tęsiasi dėl daugybės veiksnių, tokių kaip pasaulinės ekonomikos augimas, Kinijos anglies išgavimo kvotų įvedimas vidaus rinkoje, OPEC narių naftos gavybos apribojimai nuo 2016 m. pabaigos.

 

Visą LITGAS 2018 m. I-III ketvirčio SGD rinkos apžvalgą skaitykite čia.