Strateginiai „Lietuvos energijos“ sprendimai ir investicijos jau neša derlių

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ per trečiąjį šių metų ketvirtį ir antrąją rudens dalį įgyvendindama svarbius grupei bei valstybei sprendimus, tikslingai investuodama paskatino konkurenciją elektros bei gamtinių dujų rinkoje, padėjo pamatus energijos išteklių kainų mažėjimui bei užtikrino dividendų išmokėjimą į valstybės biudžetą.

 

Šių metų svarbiausi įvykiai „Lietuvos energijos“ grupėje – „Lietuvos dujų“ įsigijimas, nuolaidos išsiderėjimas iš „Gazprom“, pasirašyta LITGAS sutartis su „Statoil“, atverianti gamtinių dujų tiekimo alternatyvą, sprendimai dėl kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune projektų plėtojimo turės ilgalaikės teigiamos naudos šalies ūkiui bei vartotojams.

 

LITGAS nupirkus ir užtikrinus terminalo bandymams reikalingo SGD krovinio atgabenimą, pirmą sykį Lietuvos istorijoje į dujų sistemą plūstelėjo gamtinės dujos ne iš Rusijos.

 

„Per paskutiniuosius keletą mėnesių galėjome akivaizdžiai įsitikinti mūsų strateginių investicijų į gamtinių dujų sektorių kuriama verte visam Lietuvos ūkiui. Įsigijus „Lietuvos dujas“ ir pagerinus tiekimo sąlygas bei LITGAS su „Statoil“ suderėjus konkurencingas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kainas, pradėjo veikti rinkos dėsniai Lietuvos gamtinių dujų sektoriuje“, – teigia grupę kontroliuojančios bendrovės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.

 

Anot jo, šių sprendimų naudą realiai pajus ir vartotojai – nepaisant dėl objektyvių priežasčių padidėjusių infrastruktūros sąnaudų, įvertinus mažėjančią vidutinę dujų kainą ir racionaliai paskirsčius gautą kompensaciją už permoką, pavyks atpiginti dujas vartotojams ir sudaryti prielaidas mažinti šildymo kainas.

 

Be to, kryptingi „Lietuvos energijos“ grupės įmonių veiksmai elektros energijos sektoriuje leis pagerinti paslaugų kokybę ir mažinti elektros tarifus ne tik artimiausioje ateityje, bet užtikrinti jų stabilumą tolimesnėje perspektyvoje.

 

„Lietuvos energijos gamyba“ per 9 mėnesius sutaupė 39,1 mln. litų vartotojų lėšų efektyviau ir mažiau gamindama kvotinės elektros energijos, o LESTO – 44 mln. litų, nes mažiau elektros energijos pirko iš termofikacinių jėgainių ir daugiau elektros įsigijo biržoje. Perkeldama gamybą iš senų blokų į modernų, „Lietuvos energijos gamyba“ kitąmet galės pagaminti daugiau elektros už mažesnę kainą. Taip pat mažinamos sąnaudos atsisakant neefektyvių pajėgumų ir modernizuojant likusius.

 

Tuo tarpu LESTO didina investicijas į skirstomojo tinklo patikimumą – gerinant jo rodiklius, užtikrinamas didesnis saugumas, efektyvesnis tampa tinklo išlaikymas, ir, pasitelkdama partnerius bei elektroninius savitarnos sprendimus, efektyvina klientų aptarnavimą, kas irgi padės mažinti sąnaudas ir leis užtikrinti palankesnes elektros kainas.

 

„Lietuvos energijai“ įsigijus „Lietuvos dujas“, atsirado galimybės klientų aptarnavime žengti dar toliau –Vilniaus LESTO klientų aptarnavimo centre atsirado „Lietuvos dujų“ klientų aptarnavimo erdvė. Tai pirmasis sinergijos galimybių vertinimo etapas, kurio rezultatai padės toliau integruoti dujų ir elektros vartotojų aptarnavimą, jį darant patogesniu ir siūlant papildomos naudos.

 

Visoje „Lietuvos energijos“ grupėje buvo tęsiamas aptarnaujančių funkcijų centralizavimas. Į įsteigtą „Verslo aptarnavimo centrą“ buvo perkeltos viešųjų pirkimų ir apskaitos administravimo funkcijos, o pavasarį bendrovė pradės administruoti ir darbo santykius „Lietuvos energijos“ įmonėse. Bendrovėje jau suburti visi grupės įmonėse dirbę viešųjų pirkimų, apskaitos specialistai, prie jų iki pavasario prisijungs ir darbo santykių administravimo specialistai.

 

Tinkami „Lietuvos energijos“ ir grupės įmonių sprendimai padėjo užtikrinti ir grąžą akcininkui – „Lietuvos energija“ į valstybės biudžetą sumokės 84,95 mln. litų dividendų.

 

„Tai įrodymas, kad gebame efektyviai valdyti valstybės patikėtą turtą užtikrindami šalies biudžeto pajamas ir tuo pat metu finansuodami strateginius projektus, gerinančius Lietuvos energetikos situaciją ir perspektyvas“, – teigia D. Misiūnas.

 

Diversifikuodama veiklas „Lietuvos energija“ ir toliau investuoja į šilumos gamybos sektorių. Plėtojami kogeneracinių elektrinių, naudosiančių vietinius atsinaujinančius išteklius, projektai Vilniuje ir Kaune. Rudenį pradėta partnerių šiems projektams paieška ir pirmajame konkurso etape sulaukta 18 paraiškų iš 8 valstybių subjektų. Numatoma, kad šios modernios elektrinės pagamins iki 60 proc. Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos už maždaug 30 proc. mažesnę kainą ir apie dešimtadalį Lietuvai reikalingos elektros energijos konkurencinga kaina.

 

Jau šio šildymo sezono metu Elektrėnams šilumą pradės tiekti nauja „Lietuvos energijos gamybos“ biokuro katilinė, kuri atpigins šilumą. Tuo tarpu nauji garo dujiniai katilai, tieksiantys garą Lietuvos elektrinės poreikiams bei šilumą Elektrėnams šalčių piko metu, pradės veikti dar šiemet. Jie padės sumažinti VIAP lėšų poreikį rezervinėje elektrinėje.

 

Dujų sektoriaus pertvarka

 

Lapkričio 1 dieną Lietuvos gamtinių dujų sektoriuje buvo baigtas įgyvendinti Europos Sąjungos III paketo reikalavimas atskirti gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bei skirstymo veiklas. Įsteigta nauja bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, besirūpinanti dujų tiekimu vartotojams, „Lietuvos dujose“ sukoncentruojant skirstomojo tinklo valdymą ir plėtrą.

 

Integruojant „Lietuvos dujas“ ir „Lietuvos dujų tiekimą“ į „Lietuvos energijos“ grupę, šiose įmonėse buvo įdiegtas vieningas visai grupei korporatyvinio valdymo modelis, pradedamos centralizuoti viešųjų pirkimų, apskaitos bei darbo santykių administravimo funkcijos, kurios bus iškeltos į „Verslo aptarnavimo centrą“, taip pat ieškoma geriausių efektyvumo sprendimų kitose aptarnaujančiose veiklose, tokiose kaip turto, transporto, IT sistemų ir technologijų valdymo.

 

Didėjo pajamos ir pelnas

 

„Lietuvos energijos“ grupės pajamos per 2014 m. 9 mėnesius sudarė 2 202,3 mln. litų (3 proc. arba 63,3 mln. litų daugiau nei 2013 m. per 9 mėnesius). Pokyčiui daugiausiai įtakos turėjo naujos grupės veiklos pajamos iš dujų skirstymo ir pardavimo (175 mln. litų), elektros pardavimo, prekybos ir tiekimo pajamų augimas (85 mln. litų). Augimą pristabdė mažėjusios pajamos iš persiuntimo paslaugos (11,7 proc. arba 123,9 mln. litų), iš balansavimo, reguliavimo ir galios rezervavimo (56,2 proc. 60,5 mln. litų) ir „Lietuvos energijos gamybos“ pajamų iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) sumažėjimas (15,9 proc. 39,1 mln. litų).

 

Per 2014 m. 9 mėnesius Grupės visos veiklos sąnaudos sudarė 367 mln. litų ir, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 17,6 proc. arba 55 mln. litų. Veiklos sąnaudų augimui didžiausią įtaką darė 26 mln. litų (116 proc.) išaugusios subrangos ir medžiagų sąnaudos, susijusios su skirstomojo tinklo remonto ir priežiūra, bei nuo 2014 m. birželio mėn., Grupei įsigijus kontrolinį AB „Lietuvos dujos“ akcijų paketą, į Grupės veiklos sąnaudas įtraukiamos AB „Lietuvos dujos“ veiklos sąnaudos (29 mln. litų).

 

Ataskaitiniu laikotarpiu Grupės elektros, dujų, kuro ir susijusių paslaugų pirkimų sąnaudos, palyginti su 2013 m. 9 mėnesiais, padidėjo 22,3 proc. (286 mln. litų). Tai daugiausia lėmė AB „Lietuvos dujos“ pirkimų sąnaudų įtraukimas į Grupės pirkimų sąnaudas nuo 2014 m. birželio mėn.

 

Grupės 2014 m. 9 mėnesių EBITDA sudarė 543,8 mln. litų ir, palyginus su 2013 m. 9 mėnesių EBITDA, sumažėjo 1,2 proc. (6,6 mln. litų). Ataskaitinio laikotarpio EBITDA pelningumo marža beveik nepakito ir sudarė 24,7 proc. (2013 m. 9 mėnesių EBITDA marža buvo 25,7 proc.). Mažesnį grupės EBITDA lėmė elektros gamybos veiklos EBITDA sumažėjimas per 2014 m. 9 mėnesius, kadangi sumenko elektros gamybos apimtys.

 

Grupės grynasis pelnas per 2014 m. 9 mėnesius sudarė 130,8 mln. litų ir, palyginus su 2013 m. 9 mėnesių rezultatu (127,5 mln. litų), išaugo 3,4 mln. litų arba 2,7 proc. Grynojo pelno rezultatui reikšmingą įtaką darė teigiami elektros gamybos ir elektros paskirstymo, perdavimo sektorių veiklos rezultatai.

 

Investicijos reikšmingai išaugo, finansinių skolų lygis išlieka žemas

 

2014 metų Grupės įmonių 2014 m. 9 mėnesių investicijos sudarė 326,5 mln. litų ir buvo 45 proc. (101 mln. litų) didesnės negu per tą patį 9 mėnesių laikotarpį 2013 m. (225 mln. litų). Per 2014 m. 9 mėnesius daugiausia investicijų buvo atlikta į skirstomojo tinklo plėtrą (134 mln. litų) ir skirstomojo tinklo palaikymą (93 mln. litų), dujų sistemų statybą ir palaikymą (21 mln. litų). Ataskaitiniu laikotarpiu reikšmingai išaugo investicijos į naujų šilumos gamybos pajėgumų plėtrą (51 mln. litų) – Elektrėnų komplekse buvo sumontuoti nauji biokuro katilai ir kiti pagalbiniai įrenginiai, taip pat į skirstomojo tinklo palaikymą (25,8 mln. litų).

 

2014 m. III ketvirčio pabaigoje Grupės finansinės skolos grynąja verte sudarė 689 mln. litų ir, palyginti su 2013 m. pabaigoje buvusia finansinių skolų grynąją verte, išaugo 247 mln. litų. Grupės finansinės skolos grynąja verte padidėjimui didžiausia įtaką turėjo AB „Lietuvos dujos“ kontrolinio akcijų paketo įsigijimas šiemet I pusmetį, kuris buvo atliktas naudojant Bendrovės sukauptus vidinius piniginius išteklius. Per 2014 m. 9 mėnesius Grupės paskolų lygis, įvertinant Grupės paskolų ir turto santykį, reikšmingai nepakito ir sudarė 1 263 mln. litų, palyginus su 1 180 mln. litų 2013 m. pabaigoje. Dabartinis Grupės finansinių skolų lygis 2014 m. III ketvirčio pabaigoje ir toliau išlieka žemas tiek uždirbamų pajamų, pelningumo, tiek ir kapitalo struktūros, atžvilgiu.

 

Grupės finansinės skolos grynąja verte per 2014 m. I pusmetį išaugo beveik 1,5 karto, tačiau tokį augimą lėmė žemas finansinių skolų grynąja verte lygis 2013 m. pabaigoje ir tai, kad 2014 m. I pusmetį Grupės vidiniai piniginiai ištekliai buvo panaudoti AB „Lietuvos dujos“ kontrolinio akcijų paketo įsigijimui.

 

LE esminiai rodikliai 1

 

 

LE esminiai rodikliai 2

 

Šaltinis: „Lietuvos energija“, UAB